plokščias

plókščias, -ià adj. (3), -ia (1) NdŽ 1. R, MŽ374, K be iškilimų ir įdubimų, tiesiu ir lygiu paviršiumi: Kelias toliau ėjo per sausą, plokščią, kai kur uolotomis kalvomis dykumą Šlč. Plokščià kepuraitė NdŽ. Plokščioji letena rš.

plokščiaĩ adv. K, NdŽ, plókščiai NdŽ: Kartis ant vienos pusės plokščiai nutašyta N.

2. J be apvalumo, suplotas, suspaustas: Pirmąją strėlių antgalių grupę sudaro plokščiosios strėlės su ilga, tarsi siauro kastuvėlio pavidalo viršūne rš. Iš molio pagaminti tinklų svoreliai esti paplokšti ar visiškai plokšti ir apskriti rš. Teptukai esti apvalūs ir plokšti rš. Plokščiaisiais skutikliais skutamos plokštumos rš. Plokštieji kirminai rš. Plokščia žuvis LL146. Ji mat tokio plókščio veido Rm. Rankove nutrynė prakaitą nuo plokščios (priplotos) nosies rš. Jam gyvulius beganant karvės niekados nepareidavo namo plokščios, nepriėdusios V.Krėv. Kur čia pieno duos karvės; kai aždarėm tvartan, tai pasdarė plokščios kai lentos Klt. ║ R110 plonas: Da žirnių ankštys plókščios, valgyt negalima Ds. Septynios plokščios varpos prarys septynias brendusias (drūtas) varpas CII537. Plokščios žolės arklys neėda, šnerkšta – plokščioji žolė yr rūde aptekusi Šts. 3. esantis vienoje plokštumoje, neiškilęs: Plokščiuoju mezgimu mezgami megztiniai, šalikai, dekoratyviniai ir kiti mezginiai, kurie sudaro tam tikrą plokštumą rš. Raižiniai daryti gana stambiomis juodomis ir baltomis dėmėmis, tačiau vaizdai nėra plokšti rš. Plokščióji siūlė yr, kad siuva uždurdamos ir antverta Šts. Plokščióji spauda NdŽ.

plokščiaĩ adv.: Ritynė (diskas), mesta plokščiai (gulsčiai), krinta ilgiau rš.

plokščiomìs adv.: Padėk ant savo delno laikrodį plokščiomis rš.

4. lėkštas: Plokščias, platus bliūdas R280. | geom.: Plokščias kampas Z.Žem. 5. prk. negilus, paviršutiniškas, bedvasis: Bet šiek tiek arčiau pažinus, Dičius plokščias, negilus T.Tilv. Tiesa, seminarijoj jis parašė daug idėjinių eilėraščių, bet jie buvo tokie plokšti ir menki, kad, daugiau subrendęs, jis nebegalėjo prie tų temų grįžti V.Myk-Put.